Stiprus noras rašyti, tik minčių kaip niekad mažai. Nebegalvoju, išsijungiu. Taip lengviau, nors pats save dėl to graužiu. Per daug pramogų, kurios bukina, atima norą samprotauti, būdami patenkinti negalvojame tai kas svarbu, kas yra kas, kodėl taip yra, o ne kitaip nesigilinam į save. Žmonės visi sužymėti, visi turi savo kodą, tarsi tai identifikacijos kodas. Tai jau yra įsisenėja ir niekas to nepakeis. Greitu laiku busim kaip banda sunumeruota ir galvosim kad gerai darom, kad to mums reikia, kad taip privaloma daryti. Jie padarys, kad susinumeruotume savo noru. Daugelis nesupras. (Negatyvus Realistas)